Didysis interviuPusvalandis su vejo dievuRyskiausia Maskvos didziojo teatro baleto zvaigzde Nikolajus Ciskaridze vadinamas ekscentrisku, skandalingu, nenuspejamu. "Jis visada laimi", - sako jo priesai. "Taip, ant mano galvos - nemaza karuna", - patvirtino sokejas duodamas isskirtini interviu "Lietuvos zinioms". Vejo dievu ji pramine amerikieciai. Ne jie vieni priversti griebtis nezemisku palyginimu. Kai baleto sokejui buna gera nuotaika (taip dazniausiai ir buna, nors pats N.Ciskaridze sako, kad visko pasitaiko), jis ima sukuriuoti scenoje laisvai ir lengvai kaip vejas. Pasak praeityje garsaus baleto sokejo Michailo Lavrovskio, Kolios misija - kilsteleti baleto mena i nauja lygi. Antrasyk Lietuvoje viesejes N.Ciskaridze atvyko su Maskvos didziojo teatro baleto trupe. Praejusi ketvirtadieni i Vilniaus gelezinkelio stoti atbildejo tikras baleto traukinys. Islipo zvaigzdes: Marija Aleksandrova, Natalija Osipova, Ivanas Vasiljevas ir dar simtas sokeju. Garsioji trupe atveze ilgai laukta, daug reklamuota, labai brangiai kainavusi Adolphe'o Adamo baleta "Korsaras". Penktadieni N.Ciskaridze dalyvavo generalineje repeticijoje, taciau, kaip veliau prisipazino, sklandziai suoliuoti jam trukde suvalgyti cepelinai ir kiti lietuviski patiekalai. Sestadieni jis soko spektaklyje su partnere M.Aleksandrova. Rudos hipnotizuojancios akys, gruziniski antakiu puslankiai, daili figura: pirmiausia pamanytum, kad jis - egzotiskas modelis. Judesys, kuriuo sokejas vis taisosi neklusnia juodu kaip anglis plauku sruoga, labai primena Juozo Statkeviciaus megstama gesta. Juokiasi jis gana daznai ir zavingai. Vaikysteje N.Ciskaridze buvo siek tiek bjaurusis anciukas ir siek tiek tinginiukas. Maskviskis baleto pedagogas Piotras Pestovas gasdindavo: "Dievas tau tiek daug dave, kad jeigu nedirbsi, jis tave nubaus." Siandien 35 metu N.Ciskaridze daznai tituluojamas garsiausiu, geriausiu, pajegiausiu baleto sokeju pasaulyje. Bendrauja jis lengvai ir noriai, per interviu pusvalandi pasako tiek, kiek kitas pasnekovas destytu pora valandu. Pasakoja, kad spektaklio diena stengiasi uzsukti i cerkve uzdegti zvakuciu - uz mirusius tevus ir pedagogus. Visada pagalvoja: jie mire, as gyvenu, soku - aciu jiems. "Vilniuje, netoli viesbucio, yra Sv.Nikolajaus cerkve. Kaip tik man", - nusisypso sokejas. - Man buvo staigmena, kad esate jau pensininkas. - Juk tai gerai. Musu tokia profesija: atidirbes 15 metu, gali gauti pensija. Tai nereiskia, kad turi iseiti is teatro. Gauni lengvatu, pavyzdziui, maziau moki uz komunalines paslaugas, metro ir muziejai - nemokami. Kodel tuo nepasinaudoti? Juk uzsidirbai garbingu darbu. - Noriai dalyvaujate ivairiuose Rusijos televiziju projektuose. Del reklamos ar pinigu? - Manau, puikiai suprantate, kad pinigai nera nesvarbus. Sulaukiu daugybes pasiulymu, bet renkuosi tik tuos, kurie man idomus. O jei dar sumoka - tokia prabanga prieinama nedaugeliui. Ne vienus metus gyvenau tik tarp teatro sienu. Kol susiklosto karjera, reikia paaukoti daugybe laiko. Ilgainiui man tapo anksta. Kartais norisi atitrukti, kad griztum atgal igaves nauju jegu. - Ausis itempes klausau, kada pasigirs gruziniskas akcentas. - Niekada nepasigirs. Mano gimtoji kalba - rusu. - Tiesa, kad jusu giminaitis - kino rezisierius Tengizas Abuladze? - Taip, tolimas giminaitis. Kaip Lietuvoje visi vienas kita pazista, taip Gruzijoje visi yra gimines. Be to, jo sesuo deste rusu kalba, o mano mama fizika toje pacioje mokykloje. Jos visa gyvenima graziai draugavo. Kai buvau mazas, daznai viesedavome T.Abuladzes sesers namuose, jis ten ateidavo su savo seima, susirinkdavo kiti giminaiciai. Tai buvo labai svetingi ir turtingi namai. - Is Tbilisio i Maskva isvykote todel, kad buvote vunderkindas? - Zinoma. Niekada nenorejau ten pasilikti. Mano miestas - Maskva. - Pasakykite atvirai, ar laikote save baleto sokeju numeris pirmas pasaulyje? - Jei saves tokiu nelaikai, neverta eiti i scena. (Juokiasi.) Suprantate, mene negali buti rungtyniu. Ar imanoma pasakyti, kas geriau - Leonardas ar Rafaelis? Juk tai kvaila. Skirtinga ju pasaulejauta, skirtingi poziuriai. O kaip palyginti Boscha ir Dali? Ir kompozitoriu negalima lyginti. Baletas - ne sportas, cia nera rekordu, yra emocija, sios akimirkos emocija. As niekada su niekuo nerungtyniavau. Zinojau viena: ta akimirka, kai iseinu i scena, privalau buti pats geriausias. - O konkurencija? - Ji yra visur, ne tik teatre: ir gamykloje, ir tarp jusu, zurnalistu. Jei nera, ramybe neskatina zengti pirmyn. Mazai yra tokiu, kurie patys save drausmintu, verstu tobuleti. - Kaip buvote sutiktas Didziajame teatre? Su rozemis? - Su rozemis Didysis teatras niekada nieko nesutiko. - Dygliais? - Didysis teatras pernelyg didelis, kad kreiptu demesi i naujokus. Taip jau jis sustyguotas, jog ten patekes suvoki, kad esi niekam nereikalingas. Kad jei pats nekrutinsi smegenu, koju, kuno, nieko ir nebus. - Vadinasi, Jurijus Grigorovicius jus pakviete ir paliko likimo valiai? - Tada jis daug ka pakviete. Na, nesakyciau, kad likimo valiai. Jis man is karto suteike galimybe iseiti i scena. Toki sansa dave daugeliui, bet juk kiekvienas galimybemis pasinaudoja savaip. Be to, mano gabumai buvo kur kas didesni nei kitu. - Papasakokite apie savo pedagoges repetitores Galinos Ulanovos pamokas. - As buvau labai jaunas, ji - labai pagyvenusi moteris. Butum jai daves 50 su trupuciu, o ne 86-erius. Atrode nuostabiai, labai graziai judejo, buvo be galo energinga. Nedaug yra tokios kulturos zmoniu - auksciausio lygio. Savo elgesiu, pasitempimu, tikslumu ji diktuodavo tona, nori nenori tekdavo prie jo prisitaikyti. Ir tas tonas nepaprastai skyresi nuo likusios aplinkos. Buvo desimtasis praejusio amziaus desimtmetis. Jeigu prisimenate, Maskvoje - netvarka: skurdas, stigo maisto produktu, visi susirupine del buities bedu. Staiga sioje suiruteje salia taves atsiranda zmogus, kuris yra tarsi auksciau viso to. Mieste slogu, taciau toks ispudis, kad ji net nezino apie tas problemas. Ji kitaip maste. Ji priverte mane kitaip mastyti. Ji uzduodavo klausimus, i kuriuos nesugebedavau atsakyti, nors jie budavo elementarus, apie artisto elgesi tam tikrose baleto dramaturgijai svarbiose scenose. Iki tol manes niekas nebuvo to mokes. Pasirodo, viskas paprasta ir naturalu, bet kas nors turi tai isdestyti, teisingai paaiskinti, parodyti. Is milziniskos Didziojo teatro minios ji issirinko mane. Tai jau savaime daug reiskia. Su manimi susije tiek daug labai talentingu zmoniu, kad jei kas nori i mane mesti akmeni, tegu nesistengia, tas akmuo iki manes niekada neatskries. Mane tie zmones labai greitai pakele i reikiama auksti. - Jusu oficialiame tinklalapyje maciau idomia fotografija: i jus demesingai ir priekabiai zvelgia ne tik G.Ulanova, bet ir Vladimiras Vasiljevas. - Tada jis vadovavo teatrui. V.Vasiljevas - labai svarbi persona tiek Didziojo teatro, tiek pasaulineje baleto istorijoje. Taciau jo sokio stilius paseno ir numire gerokai anksciau nei i teatra atejau as. Estetika keiciasi kas desimtmeti. Po to madingi tapo kiti sokejai. Kai atejome mes, vyravo jau vel kitokios estetines normos. Tame senajame Didziajame teatre, kuri daug kas prisimena nostalgiskai, vyko ziauri konkurencija. Kai tu, dar labai jaunas, pasirodydavai scenoje, butinai sueidavo visi tuometiniai pagrindiniai sokejai, meistrai - ziureti, kas gi cia toks ir ar dris jis ka nors savito pasakyti. Sokti buvo sudetinga, slege atsakomybe. V.Vasiljevas ateidavo reguliariai. Zinoma, priekabiai zvelge, jis ir turejo taip zvelgti. Kartais budavo susizavejes. Bet jo nuomone, skirtingai nei G.Ulanovos ar Marinos Semionovos, man mazai rupejo (Juokiasi.) Mano startas iskart buvo labai aukstas. - Apie save turbut nuolat girdite gandu? - Nuolat girdziu slykstybes. Nepuolu nieko neigti. Jei zmones nori taip manyti ir kalbeti - prasom. - O recenzijose - liaupses. - Ne visada. Irgi tenka daugybe slykstybiu perskaityti. Tycia raso netiesa: scenoje jis nepadare to ir to. Tai del dvieju priezasciu: arba rasantysis draugauja su tavo konkurentu, arba teatro direkcija uzsake kritini straipsni, kad tave truputi paaukletu. Papasakosiu toki juokinga atveji. Vienas po kito eme rodytis straipsniai, esa as jau blogai soku ir is viso nebegaliu eiti i scena. Ir tada Prancuzija, salis, kurioje ir atsirado baletas, iteikia man ordina uz indeli i mena. Taip, esu Prancuzijos literaturos ir meno ordino kavalierius. Niekas is mano kartos apie tai net svajoti nedrista. Tokiame kontekste tie straipsniai atrodo juokingi. Juokingiausia, kad su manimi sunku kariauti. Galima afisos kampe mazytemis raidytemis parasyti, kad spektaklyje dalyvauju as ir visur Rusijoje bus anslagas. Paprastai pirmadienis laikomas nedekinga diena. Paskirkite mane sokti pirmadienio ryta, - susirinks pilnutele sale. Kolegoms taip nenutiktu. Ir nesvarbu, kokias slykstybes apie mane rasytu. Tiesa sakant, nekvarsinu galvos, esu as geriausias ar nesu. Mano reikalas - iseiti i scena ir garbingai atidirbti. - Ar jusu teatre imanomos kolegu draugystes? - Niekur mene draugystes neimanomos. Melas, jeigu kas taip teigia. - Ir su partneremis? - Jokiu budu. Jos tokios pacios konkurentes. Taip, yra draugiski santykiai. Tu gerbi kolega kaip kurybinga asmenybe. - Toks ispudis, kad Ilze Liepa - jusu biciule. - Tiesiog mes su ja nemazai dirbame, musu geri santykiai. Draugyste nereiskia, kad zmones nesipyksta ar nesigincija: nori nenori gincu ir net skandalu neisvengsi. Jei tai isauga i priesiskuma, siaubinga. Jei issisprendzia graziai, tai ir yra ta pagarba, apie kuria kalbu. - Kuris is vaidmenu - jusu alter ego? - Tokio nera. - Ne "Piku damos" Germanas? - Kodel? - Jis toks aistringas. - Kiekviename zmoguje yra visko. Aktoriai - kalbu apie tikrai gerus artistus - zmones, kurie savo viduje geba surasti reikiama spalva. Vivienne Lee sake, kad kiekvienu vaidmeniu mes atskleidziame savo sielos dalele. Taip, mane gali apsesti ideja - kaip Germana, taciau niekada ji nebus susijusi su kortomis. Nesu azartiskas. Tiksliau, esu, bet losti nemegstu. Kortos - tai atsitiktinumas. Man atsitiktinumas nereikalingas, man patinka sistema. - Isvardykite ryskiausiu visu laiku baleto sokeju vyru penketuka. - Tai zmones, susije su baleto istorijos posukiais, pakeite sokio samprata ir estetika. Pirmiausia - Vaclavas Nizinskis. Kadangi impresarijus Sergejus Diagilevas ejo del jo is proto, padare viska, kad mylimasis kuo labiau isgarsetu, o baletas patyre luzi. Vyrai, iki tol scenoje nesoke, tik vaikscioje, atsidure centre. Po to buvo toks sokejas Vachtangas Cibukiani. Jo deka visas pasaulis soka. Tai, ka dabar darome mes, prasidejo nuo jo. Jis buvo fenomenaliai talentingas, unikalus artistas. Rudolfas Nurijevas, V.Vasiljevas, Michailas Barysnikovas tik atkartojo tai, ka padare ir kur pasuko V.Cibukiani. Daugiau joks sokejas nesukele tokiu dideliu revoliuciju. Is baletmeisteriu, zinoma, Michailas Fokinas. Paskui George'as Balanchine'as. Paskui Williamas Forsythe'as, jis baleto kursa pakreipe dar kitur. Kol kas daugiau niekas nauju posukiu nepaskatino. - Kuris is paminetuju - jusu dievukas? - Nesusikurk sau dievu, pasakyta Biblijoje. (Juokiasi.) Mane zavi Maria Callas. Fantastiskas talento ir proto derinys leido jai manipuliuoti savo duomenimis. Galvoji: argi ji, budama tokios isores ir turedama toki astru balsa, gali isikunyti i lyriniu operu herojes?! Bet ji isigudrindavo tai padaryti. Taip pat ji atlikdavo tokias sudetingas dramatines partijas, kuriu kitos dainininkes nepajegdavo sudainuoti. Jos deka is nebuties buvo prikelta daugybe operu. M.Callas asmenybes visuma man - pavyzdys. Kai klausau jos dainuotu spektakliu irasu, galiu tiksliai pasakyti, kurioje scenos vietoje ji stovi. O siaip - nemegstu nei ryskiu, nei bespalviu. - O ekscentriskus? - Ir ekscentrisku nemegstu. Ekscentrika turi buti pateisinta. Anapus ekscentrikos privalo gludeti mintis. - Su kuo esate pazistamas is lietuviu? - Pazistu kolega Neriju Juska. Susipazinau su J.Statkeviciumi, labai idomus zmogus, subtilus menininkas. Juozo deka susipazinau su Gintaru Varnu, Maskvoje nuejau i jo madrigaliniu operu spektakli. Nelabai megstu madrigalines muzikos, bet tuo spektakliu tiesiog gerejausi. Taciau pats talentingiausias lietuvis - Maskvoje dirbantis rezisierius Mindaugas Karbauskis. Neitikima, kad grynakraujis lietuvis sitaip jaustu rusu literatura! Mindaugas pats raso inscenizacijas, pavyzdziui, Andrejaus Platonovo, Leonido Andrejevo, grynai rusisko mentaliteto autoriu ir jam puikiai pavyksta. Vadinasi, jaunuolis - genijus. Rimas Tuminas inscenizaciju neraso. Ima zinoma pjese ir "atrakina" ja netiketu raktu. Tarkim, jo "Dede Vania" pastatytas visai kitaip negu butu pastates rusas. - Jus jau matete?! - As daznai vaikstau i teatra. Bet yra ir tokiu R.Tumino spektakliu, kuriu nemegstu, galbut nesuprantu. O Mindaugo nesu mates ne vieno prasto, ne vieno atsitiktinio spektaklio. Kaip veikia jo smegenys! Fantastika. - Uz koki klausima galetumete zurnalistui skelti antausi? - O kam? Gyvenimas skels. Papasakosiu toki nutikima: kai veziu sirgusi zinoma aktore buvo prie mirties, per viena pobuvi prie jos sunaus, taip pat aktoriaus, priejo zurnaliste ir ziaumodama sumustini paklause: "Na, ir kaip laikosi jusu mamaite?" Isivaizduojat? Jei buciau stovejes salia, tikrai buciau jai trenkes. - Sako, kad jus chiromantas. - Chiromantas nesu, bet labai greitai susidarau nuomone apie zmogu pagal jo rankas. - Ne pagal akis? - Akys moka meluoti, rankos niekada nemeluoja. Nikolajus Ciskaridze gime 1973 metu gruodzio 31 diena Tbilisyje. 1984 metais buvo priimtas i Tbilisio baleto mokykla, nuo 1987 metu tese mokslus baleto mokykloje Maskvoje. Ja baiges, 1992 metais buvo priimtas i Didziojo teatro baleto trupe. Greitai tapo pagrindiniu solistu, paskui primarijumi. Maskvos valstybini choreografijos instituta baige 1996 metais. Iskart atkreipe tokiu baleto meistru, kaip G.Ulanova, M.Semionova, J.Grigorovicius, V.Vasiljevas demesi. Siuo metu Didziajame teatre dirba dar ir pedagogu repetitoriumi. Ivairiu apdovanojimu ir tarptautiniu konkursu laureatas, Rusijos liaudies artistas (2001). Audrius Musteikis |
афиша: апрель21 апреля - гастроли в Литве с проектом "Балеты столетия", "Жальгирис", Каунас; 26 апреля, 19.00 - Юбилейный концерт Святослава Бэлзы, Новая Опера. афиша: май18 мая, 19.00 - "Жизель" (партнёрша - С.Лунькина), Большой театр; 20 мая, 19.00 - "Жизель" (партнёрша - А.Антоничева), Большой театр. лучшие людиСтраничка Николая Цискаридзе на сайте проекта "Лучшие люди страны". |
|
© Николай Цискаридзе. Неофициальный сайт. 2008-2012. Авторские права на информацию, размещенную на этом сайте, принадлежат ее законным владельцам. |
|